kežėti

kežėti
kežė́ti, kẽža (kẽži,-ė́ja), -ė́jo 1. intr. J labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža Ds. Beržas šlapumoj kẽža Dbk. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum Žl. Tas medis tik kežė́ja, o visai neauga Ut. Mūsų miškelis labai tankus, užtai mažosios pušelės pradėjo kežė́ti Trgn. Kap tik persodini didelį skiepą, tai suvis neauga, tik kẽži Dglš. Pirmiau tas krūmas kežė́jo, o dabar pradėjo augti Slk. Perniai mūs ankstyvieji žirniai kežė́jo kežė́jo, bekežėdami ir pranyko Klt. Mūs visi krūmai reikia iškirsti, ba iš jų jokios naudos nėra, kẽži tik ir pievą išguli Ml. Koks čia augimas – kẽža tik Ut. Kežė́jo ir kežė́jo vaikas, tik prieš metus pasistiepė Ds. Et, anas kẽži kẽži, didesnis ir neužaugs Ml. Šitas vaikas tai tik kežė́te kẽža, neauga nei kiek Užp. Anas lig septyniolikai metų tik kežė́jo, aja neaugo Lkm. Kitas vaikas keži keži, tik vienu kartu ima ir paauga Ds. Kai kežėjo – kežėjo, ale kai išsitiesė augt, tai strykterėjo Sdk. Neraskažnas paršelis, ne auga, ale tik kẽža Ktk. Toks netikęs buvo kačiokas – kežėjo kežėjo Dgl. 2. intr. prk. skursti, vargti: Jis visą gyvenimą kežėjo kaip paraistėj beržas A.Vien. Pats keži ir neleidi nė kitiems iš po savo šakų pakilti A.Vien. Dirba, plūkia, prakaitauja ir šiaip ne teip keža A.Baran. Kaipgi jis augo? Kežėjo kežėjo visą savo amželį Kp. Kẽži ir jis dar kap paraistėj beržas prie savo žento Mrs. 3. intr. nykti, menkėti: Ė vot teip i kẽži OG293. Turiu vieną kiaulaitę, ir ta kežė́ja – greitai reikės pripjaut Ml. Keži keži [karvė], gal ir išnyks Kkl. 4. intr. Kos46 plaišioti, skilti, trūkinėti, kiužti: Žievė labai anksti pradeda giliai kežėti Mt. Kẽža jau jis (puodas) visas Ds. 5. intr. J judėti, kirbėti, knibždėti, čežėti: Kirmėlės kẽža, raitos krūvo[je] Slnt, Ds. Visa bala buožgalviais kẽža Krok. 6. intr. pukšėti (rūgstant kam nors), kaužoti: Košė kẽža, kad rūgsta Sb. Alus kẽža dirbant J. 7. tr. Kos46 šmeižti? 8. intr. JI488 gulėti, drybsoti: Čia padvėsęs šuo keži, labai smirdi Varn. Kẽži akmuo vidury kelio, visi lenkia, niekas neatakelia Trgn. \ kežėti; apkežėti; įsikežėti; iškežėti; nukežėti; pakežėti; sukežėti; užkežėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kėžėti — kėžėti, ėja, ėjo NdŽ žr. kėžti 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkežėti — apkežėti, àpkeža, ėjo intr. 1. apskursti dėl menko augimo: Raistuos eglės vis apkežėję Trgn. Jų visos obelys apkežėję Dkšt. 2. iš visų pusių apaugti, apkibti, aplipti: Ten vynmedis augo, apkežėjęs vynkekėmis Blv. Šiemet tai apkežėjusios obelys… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškežėti — iškežėti, ìškeža, ėjo intr. 1. išsipūsti: Šienas iškežėjęs, o tu jį suspausk, tai bus pusvežimis Smn. 2. sudilti, iškedėti: Anų kelnių nebėr, jau iškežėję Dkk. 3. sp išsišakoti pažeme. kežėti; apkežėti; įsikežėti; iškežėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keižėti — 2 keĩžėti, ėja, ėjo intr. kežėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kemerėti — kemerėti, ėja, ėjo intr. 1. Dsm skurdžiai augti, kežėti. 2. refl. vargingai gabentis: Kiekvieną dieną kemerėtis toliausiai su visais gyvuliais galan lauko Šmn. kemerėti; apkemerėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keženti — keženti, ẽna, ẽno intr. 1. žr. kežėti 1: Koks ten pušies baloj augimas: kežẽna kežẽna ir vis toj pačioj vietoj Ds. 2. sausai kosėti: Vakar atšalo kojas, tai par visą naktį nė burnos nesutaupė – kežẽno ir kežẽno Brs. 3. giženti, kutenti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kežėjimas — sm. (1) → kežėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukežėti — nukežėti, nùkeža (nùkeži), ėjo intr. išsišakoti pažeme: Lauko pušis labiau nukeži, o miško – į viršų auga Lš. Mūsų serbentos labai nukežėję Lš. kežėti; apkežėti; įsikežėti; iškežėti; nukežėti; pakežėti; sukežėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakežėti — pakežėti, pàkeža, ėjo intr. 1. kiek apsusti, suskursti: Raistuos vis beržiokai pakeža Ds. Kai skurda ažeina, visų vaikai pàkeža Ds. 2. sutrūkinėti, suplaišioti: Tik suskylėję, pakežėję iš šilumos [grybai] – čia ne kirmėlės Lp. 3. iškilti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rairėti — rairėti, raira (raĩra, ėja), ėjo šnek. 1. tr., intr. Jž niekus taukšti, plepėti: Jis kad pradės rairėti – nebus galo! Pn. Rairėjo rairėjo, ir nesupratau ką Ds. Eik sau, nerairėjęs niekų! Ppl. Ką tu čia dabar niekus rairi?! Ldk. Rairėjo rairėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”